Apie mus

Trumpai apie mus. Kiek žinau, didelė lietuvių dalis į Britaniją atvyko po Antro Pasaulinio karo, kai buvo išlaisvinti iš DP (displaced persons camp) stovyklų Vokietijoje. Tai buvo ir civiliai, ir jauni kareiviai. Žmonės galėjo pasirinkti, kur jie nori vykti ar į Ameriką, ar į Angliją - kaip tik Anglijoje trūko jaunų stiprių darbo rankų. 1947 metais Birminghem'ą atvyko apie 40 šeimų. Lietuvių bendruomenės veikla prasidejo 1952 metais. Buvę bendruomenės pirmininkai Birminghem'e - Kazimieras Valteris, Jonas Tamošiūnas, Pranas Bukauskas, Milda Zokienė, Martinas Linkevičius, Vytas Remeika, Stasys Starka, Stasys Jezerskis ir dabartinė pirmininkė nuo 2004 metų, Irena Hughes.

Birminghem'e ir jo apylinkėse yra daug lietuvių - tai pokario lietuvių šeimų ir mišrių šeimų palikuonys - vaikai ir anūkai, taip pat lietuviai, kurie čia atvykę po 1987 metų ir didelė dalis visai neseniai po Lietuvos įstojimo į Europos Sajungą 2004 metų gegužės 1 dieną. Vieni atvykę dirbti, kiti sukūrę šeimas, kiti šiaip atradę savo vietą gyvenime. Norečiau, kad vėl galėtume susirinkti kartu, jaunimas, studentai, šeimos su vaikais, padainuoti, pašokti, aptarti savo džiaugsmus, pasiekimus ir problemas. Taip pat organizuotai aplankyti Lietuvių Sodybą Anglijos pietuose, Hamshire ir lietuvių bendruomenės skyrius kituose miestuose. Mes tikrai galime ir čia atkūrti gražią savo bendruomenę.

Istoriniai prisiminimai

Sūnaus Rimanto, prisiminimai apie tėvą Profesorių Dr. Kazimierą Valterį, jo šeimą ir kitus Birminghamo lietuvius prieš 60 metų.

Kazimieras Valteris gimė 1911m. Margavonės vienkiemyje, Zarasų apskrityje, visai netoli nuo Latvijos rubežiaus. Jo tėvai buvo ūkininkai - turėjo apie 150 akrų žemės, gyvulių, paukščių (kalakutų), vaismedžių sodą. Vandenį semdavo iš šulinio, kuris ir dabar duoda skanų vandenį... Būdamas visai jaunas, Kazimieras su broliu Alfonsu pasodino ąžuolą, kuris ir dabar tebestovi...

Kazimieras lankė pradžios mokyklą Aleksandravėlės miestelyje, o gimnaziją - Zarasuose. Visuomet norėjo studijuoti mediciną ir ta svajonė išsipildė - Kauno Vytauto Didžiojo Universitete gavo medicinos diplomą su pagyrimu. Po to specializavosi patologijos srityje ir po karinės prievalos Lietuvos kariuomenėje, grįžo į Universitetą. Patologijos skyriuje dirbo ir dėstė patologiją medicinos studentams. Pakilo į vyresniojo Asistento Pofesoriaus laipsnį, o vėliau tapo Patologijos skyriaus direktoriumi.

1936m. vedė Birutę Babrauskaitę ir 1939m. susilaukė pirmo sūnaus – Rimanto. Valterių šeima gyveno labai gražioje Kauno miesto dalyje - Žaliakalnyje, Laisvės alėjoje. Birutė buvo gydytoja stomatologė. Kaune, Petrašiūnuose, ji turėjo mažą stomatologijos kabinetą. Birutės tėvai gyveno Rokiškyje ir jaunieji Valteriai - Birutė, Kazimieras ir sūnelis Rimantas - dažnai juos lankydavo.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, ir 1942 metais gimus antram sūnui Ramūnui, šeima persikėlė gyvent į Vilnių. Gyveno Jogailos gatvėje, name nr.8, bute trečiame aukšte. Kazimieras Valteris dirbo Vilniaus patologijos departamente.

Raudonai armijai artėjant, šeima atsidūrė Vokietijoje - įvairiose pabėgėlių stovyklose Kazimieras Valteris buvo "stovyklos daktaru". Vėliau kaip patologijos profesorius dėstė Baltijos universitete Hamburg - Pinneberg. Gyvendami Nordhausene susilaukė dukrelės Gajutės. Dabar šeimoje jau trys vaikai.

Gyvendamas Pinneberge, Kazimieras gavo pasiūlymą iš Birminghem'o universiteto Queen Elizabeth hospital dirbti kaip mokslinis bendradarbis patologijos skyriuje. 1948m. atvyko į Angliją (skrido Anglijos aviacijos karo lėktuvu ir ta kelionė buvo labai nemaloni, bei nepatogi. Lėktuvas buvo pritaikytas kareiviams, o ne civiliams). Šeima į Birmingham'ą iš Pinneberg atkeliavo po kiek laiko. Valteriai gyveno universiteto bute, Hagley rd., Edgbastone, visai netoli nuo Five Ways. Kiek vėliau įsigijo nuosavą namą Jakeman rd., nr.93, Balsall Heath. Tai buvo lyg 1951 ar 1952 metais ir būtent tais metais Birmingham'e rimtai prasidėjo lietuvių bendruomenės veikla. (Nors ir prieš tą laiką Valterių bute būdavo "bendros kūčios" ir panašūs susirinkimai). Kazimieras buvo išrinktas pirmu bendruomenės pirmininku - susirinkimai ir minėjimai vykdavo kažkokioj karčiamoj, visai netoli nuo Jakeman rd. . Pats Kazimieras visai negėrė ir nerūkė, bet vis sakydavo, kad esąs padaręs perdaug skrodimų tiems "malonumu" entuziastams...

Abu sūnūs jau lankė gimnaziją – St. Philips gramar school, Hagley rd., netoli Shepherds Bush Edgbastone. Neužilgo Valteriams gimė antra dukrelė Audrilė.

Dirbdamas Queen Elizabeth hospital, Kazimieras laisvalaikiu studijavo, kad galėtų gauti Anglijos medicinos teises - lietuviškos galiojo tik dirbant ligoninėje "su priežiūra"... Tai buvo sunku, ypač su kalba, bet vistiek tas teises įsigijo (tai buvo apie 1953m. LMSSA London Medical society of Apthecaries), o su laiku tapo founder fellow Karališkojo patologijos koledžo (tas diplomas ir dabar išdidžiai kabo sūnaus Rimanto namuose, Cornwall).

Tais laikais Kazimiero atlyginimas buvo menkas - gal kokie £10-12 už savaitę ir kad galėtų galą su galu sudurti į savo namus priėmė du jaunus nuomininkus - Eugenijų Gricių ir Petrą (tikriausiai) Bieliauską. Netoli, gal Willows rd., namą nusipirko Ponas Stasys Štarka. Ponas Jonas Tamošiūnas irgi pirko namą - Eastwood rd.(?) arba Harbury rd. . Namą greta Kazimiero šeimos, nusipirko Ponas Dragūnas - ten buvo daug nuominikų - daugiausia jų dirbo Bournville šokolado fabrike.

Po Kazimiero Valterio kadencijos pirmininko pabaigos, pareigas perėmė lyg tai Jonas Tamošiūnas ir visi bendruomenės svarstymai jau buvo laikomi jo namuose.

1955m. Valterių šeima persikėlė gyventi į Hereford. Kazimieras gavo postą kaip rajono (gal skyriaus?) patologijos asistentas – teismo patologas Hereford policijoje, o su laiku ir patologas konsultantas (vyresnysis) Herefordo (Herford) ir Wusterio (Wostercester) rajonų ligoninių grupei.

Į viršų